Kiekviena įstaiga laukia vasaros, nes žino, kad tada darbų sumažės ir prasidės išvykos, kelionės su darbuotojų kolektyvais. Iš CaRent jau seniai buvo užsakytas mikroautobusas, kuris mums turėjo padaryti išvyką po kai kurias Lietuvos apylinkes. Be to, kad buvo užsakyta ilgalaikė mikroautobusų nuoma, taip pat buvo nupirkti bilietai į lankomus objektus, galiausiai ir užsakytas skanus vaišių stalas.
Dubingių piliakalnis
Pirmiausiai visas kolektyvas, sulipęs į mikroautobusą, patraukėme link Dubingių. Žinojau, kad ten yra kažkoks ežeras ir kažkoks piliakalnis, bet nesitikėjau, kad ten bus taip gražu. Ačiū CaRent už tikrai patogią kelionę su šiuo autobusiuku, mums pakako ir oro, ir greičio, ir patogumo. O kai atvažiavome – tiesiog apšalo akys. Užlipus ant piliakalnio tu patenki ne tik šiaip ant kažkokio kalniuko, o ant nuostabaus plokščiakalnio, kuris apsuptas ežeru. Įsivaizduoju, kadaise tai buvo tikrai patogi vieta pasistatyti kaimui. Tikrai žmonės galėjo gerai gyventi ir apsisaugoti, apsupti vandens ir būdami ant kalno. Kuo ypatingas tas kraštovaizdis? Tuo, kad ežeras yra ne upė, taigi, jis nejuda ir turi kitokią spalvą. Kažkokią melsvą, kristalinę, lyg egzotiškose jūrose. Taigi, ten užlipus galėtum pasijusti akimirką kaip ne Lietuvoje, jeigu ne linksma žalmargė karvė, šalia rupšnojanti ant piliakalnio dobilus.
Ežerų kraštas
Grįžę nuo piliakalnio sulipome į mikroautobusą. Kadangi jame buvo labai patogu, nutarėme ten ir pavalgyti. Be to, tuo metu kaip tik iš kažkur atplaukė ir nedidelis lietaus debesėlis, taigi, ėmė lyti, o mums visai nesinorėjo sušlapti. Mašinoje suvalgėme savo užkandžius – kas bananą, kas sumuštinį. Tada pasileidome link Ignalinos ir Molėtų. Stojome prie įvairių ežeriukų ir ten smagiai leidome laiką. Taigi, ežerų kraštas pasirodė tikrai nuostabus.
Labanoro girios apžvalgos bokštas
Kaip žinia, Lietuvoje pristatyta ir nuolat kyla nauji apžvalgos bokštai. Paaiškėjo, kad tas Labanoro girioje – vienas naujesnių ir apskritai aukščiausias Lietuvoje, netgi 35 metrų aukščio. Iš išvaizdos jis pasirodė man panašus į grąžtą, kuris tuojau įsuks varžtą į dangų. Užlipome ant jo ir pasijautėme tikrai aukštai. Įspūdį sustiprino ne tik pats faktinis aukštis, bet ir tai, kad viršuje nebuvo didelės plačios apžvalgos aikštelės, bet buvo tik nedidelė siaura bokšto galvutė. Kai esi tokiame smaigalyje kažkur aukštai, visada ima šiek tiek drebėti kinkos. Kaip visada, iš bokšto atsivėrė nuostabus vaizdas į Lietuvos platumas.