Apie šiuolaikinius archeologinius tyrinėjimus ir radinius

Kur nukeliauja archeologiniai radiniai?

archeologiniai-tyrinėjimaiIr šiandien vykdomi archeologiniai tyrinėjimai, nors jų, žinoma, kur kas mažiau nei prieš 15-20 metų – tam tiesiog stinga finansavimo. Dažnai žmonės domisi, kur dedami archeologinėse ekspedicijose rasti dirbiniai. Tenka girdėti įvairių versijų: kad archeologai radinius pasilieka sau, parduoda, padovanoja ir panašiai. Tačiau yra visiškai ne taip: radus kažką vertingo, radiniai griežtai saugomi, tausojami. Rastos vertybės dažniausiai atsiranda muziejuose, naujose jų ekspozicijose, kur sudaro tiesiog neįkainojamos vertės muziejų kolekcijas. Prieš 15 metų atliktų tyrimų duomenimis, muziejuose saugoma per 275 tūkstančius archeologinių ekspedicijų surastų eksponatų. Daugiausia archeologinių eksponatų yra Lietuvos nacionaliniame, Kauno karo, Mažosios Lietuvos istorijos, Švenčionių Nalšios, Kernavės bei Trakų muziejuose. Trakų muziejuje randama per 10 tūkst. eksponatų, tuo tarpu Nacionaliniame muziejuje tokių eksponatų yra net per 100 tūkstančių.

Archeologija, kaip ir bene kiekvienas mokslas, turi savo mokslinį žurnalą, kuriame publikuojami mokslo darbai. Šis žurnalas vadinasi „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“. Jame gausu vertingų tyrimų atskaitų, svarbių kiekvienam archeologui ir besidominčiam archeologija asmeniui. Šiame žurnale taip pat nuodugniai aprašoma, kaip vyksta paminklų tyrinėjimas, kokia jo eiga, kokiomis aplinkybėmis randami artefaktai – radiniai, pateikiama brėžinių, nuotraukų, kitos ne tik vertingos, bet ir įdomios informacijos. Apskirtai archeologiniai tyrimai – dar gana nauja, tačiau jau turinti nemažai pasekėjų mokslo šaka.

Galima susidaryti įspūdį, kad Lietuvoje archeologijos mokslas pradėtas 1948-aisiais metais, nes būtent nuo tų metų Lietuvos istorijos instituto rankraštyje saugomi archeologinių ataskaitų duomenys. Tačiau visgi ankstesnių archeologinių ataskaitų duomenų taip pat yra išlikę, jos saugomos Vytauto Didžiojo karo muziejuje, dokumentų archyve. Taip pat nemažai archyvų saugoma Kultūros paveldo departamente, paveldosaugos archyvuose. Čia iš viso saugoma apie 200 bylų, kurių bendras lapų skaičius – maždaug 50 tūkst. dabar nemaža šio archyvo dalis prieinama interneto vartotojams, saugoma ir skaitmeninėse laikmenose. Archyvuose randami trumpi archeologiniai tyrinėjimai, jų ataskaitos, daugybė duomenų apie pavienius radinius bei apie įvairius kultūros paveldo objektus, paminklus. Taip pat Lietuvoje leidžiamos su archeologijos mokslu susijusios chrestomatijos, tyrinėjimų apžvalgos. Archeologiniams tyrimams priskiriamas ir leidinys pavadinimu „Baltų archeologija“.

Maždaug kelerių metų senumo duomenimis, Lietuvoje archeologiniai tyrimai vykdomi 70-80 archeologų – būtent tiek leidimų išduodama norintiems atlikti tyrimus, kasinėti. Anksčiau, apie 2000-2005 metus archeologinėmis temomis rašė daugiau nei 10 archeologijos mokslo darbuotojų. Taigi galima manyti, kad dalis archeologų išėjo į pensiją, dalis tyrimų laikinai nevykdė.

63
Ačiū!
Klaida!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *