Pokalbis su Alytaus regioninės televizijos savininku apie žiniasklaidą, santykius su savivaldybe, politiką - Kodėl ėmėtės televizijos verslo? - Būdamas kelių degalinių savininku pajutau valstybinį reketą. Mane labai daug kartų tikrino įvairios instancijos. Taip siekta sunaikinti mano verslą. Dabar net žinau, kas buvo užsakovas. Tada aš pasirinkau viešumo kelią: iš Sauliaus Bartkaus, dabar žinomo TV prodiuserio, nusipirkau televizijos studijos akcijas, vienas pirmųjų Lietuvoje gavau licenciją transliuoti televizijos laidas, džiaugiausi sutikęs drąsių žurnalistų, kurie sakė tiesą. Aš esu tik steigėjas, televizija yra bendruomenės, visų Alytaus miestelėnų, kurie gali reikšti įvairias iniciatyvas, siūlyti projektus. Visada skatinau, skatinu ir skatinsiu, kad televizijos eteris būtų suteiktas iniciatyviems žmonėms. - Ar regioninė televizija gali išsilaikyti be savivaldybės užsakymų? - Visoje Europoje regioninių televizijų statusas yra šiek tiek kitoks nei Lietuvoje - jos yra remiamos. Bet remiamos skaidriai. Lietuvoje šioje srityje daromi tik pirmieji žingsniai: per Spaudos rėmimo fondą galima dalyvauti jo rengiamuose konkursuose ir gauti jo lėšų. Jų ne kartą skirta ir mūsų televizijai. Nuo pirmųjų televizijos veiklos dienų visiems merams, politikams, su kuriais teko diskutuoti, sakiau: „už gerus darbus, kuriuos jūs darote dėl visuomenės, kad nebūtų iškreipti faktai, turite susimokėti. Susimokėti skaidriai – per programinį finansavimą, konkursus, aiškiai suformuluojant, ką turi padaryti ta ar kita žiniasklaidos priemonė. Tai esminė, principinė mano nuostata”. Už blogų darbų, apie kuriuos mums praneša visuomenė, viešinimą mokėti nereikia. Pasakiau, kad merui nėra ko važinėti po miestą, apžiūrinėti šaligatvius, užkampius - jam pakanka paskaityti laikraštį, pasižiūrėti televiziją, paklausyti radijo ir visą informaciją žinos. Tereikia paprastos, skaidrios sutarties su redakcijomis. Kaip bebūtų gaila, mano nuostatų nelabai supranta, jų nepalaiko kitų redakcijų vadovai. O juk tai naudinga tiek valdžiai, tiek žiniasklaidai ir, svarbiausia, Alytaus bendruomenei. Antai praėjusią kadenciją būdamas miesto savivaldybės tarybos nariu, įtikinau kolegas, kad visi tarybos nariai turi reguliariai atsiskaityti rinkėjams. Regioninėje televizijoje kiekvienam savivaldybės tarybos nariui buvo suteikta tribūna, iš kurios jis kalbėjo, ką norėjo, visus metus. Taip pat sėkmingai tarybos nariai pateikė ataskaitas ir kitose žiniasklaidos priemonėse. Nežinau, kiek joms buvo sumokėta, o televizija už jų ataskaitas per metus gavo 12 tūkstančių litų. Atrodė, jog ateinančių metų biudžete bus skirta pinigų, kad tarybos nariai vėl galėtų supažindinti visuomenę su savo veikla jos labui, tačiau pasirodo, to nepageidavo patys tarybos nariai. Vienas aukščiausių miesto vadovų man pasakė tiesiai - kol tarybos nariai nemokės kalbėti - suprask, ką reikia, - projektas nebus tęsimas. Kadangi alytiškių išrinktieji projekto neapgynė, supratau, kad jie nelabai tarnauja visuomenei, kuri juos delegavo į tarybą. Jie turi savų interesų. O grįždamas prie klausimo, galiu pasakyti, kad savivaldybės už informaciją mokamos lėšos nesudaro „liūto dalies“, be kurios neišgyventų regioninė televizija. Be to, ji nėra mano išgyvenimo verslas. - Televizijos ir savivaldybės santykiai – apie juos pastaruoju metu daug prirašyta, nuolat kalbama, diskutuojama.... - Kiekvienas dirbame savo darbą. Kaip jį atlieka savivaldybė, taip mes ir rodome. Kitaip nerodysime ir tada, kai mūsų studijoje vėl bus įjungta elektra. Savivaldybė, nebesudariusi su mumis informacijos viešinimo sutarties, nefinansavo sveikatos ir kitų laidų. Kas kenčia – visuomenė. Neskyrė lėšų ir sporto laidai – dabar man sportininkai priekaištauja. Šiai laidai kasmet buvo skiriama po 6 tūkstančius litų. Ką už tokius pinigus galima padaryti – geriausiu atveju pusmetį išlaikyti žurnalistą. Ką jie pasiekė – nėra projekto, nėra išlaidų. Toks tarybos požiūris į tuos, kurie juos išrinko, kuriems taryba turi tarnauti. - Savivaldybė argumentuoja, kad jūs miesto centre labai pigiai nuomojote patalpas... - Iš jų neišsikeliame ir neišsikelsime, kol teismas nepriims atitinkamų nutarčių ir nebus pateikti aiškūs argumentai. Kaip ir teatras, kurio patalpose mes įsikūrę, taip ir mes būdami viešoje erdvėje, turime tarnauti visuomenės poreikiams. Jeigu bus teismo nutartis, išsikelsime per numatytą laiką. Mes gerbiame teismą. Ne taip kaip miesto vadovai. Jeigu reikės, televiziją visai uždarysime – kai kas to labai nori, tačiau aš tikiuosi, kad taip neatsitiks. Dėl pigios kainos už patalpas – labai apgailestauju, kad žurnalistai parašo vieną sakinio dalį, o antros, po kablelio, jau nerašo. Tai jūs parašykite: ką reiškia pigi kaina, jeigu į tas patalpas, kad jos galėtų funkcionuoti, reikėjo investuoti 80 tūkstančių litų. Dėl to sutartyje su savivaldybe ir buvo numatyta simbolinė kaina. Jeigu dabar, pasibaigus nuomos sutarties terminui, savivaldybė būtų pareikalavusi tik peržiūrėti kainas, nes pasikeitė situacija, auga infliacija, - jokių problemų. Galėtume mokėti rinkos kainą. Tačiau čia yra kiti dalykai. Tikėjausi, kad nuomos sutartis bus pratęsta, nes teatro remonto specifikacijoje nurodyta televizijos studija su visomis reikalingomis patalpomis. Jau įrengtas atskiras įėjimas į rūsį, nes patalpos, kuriose dabar esame, kažkada bus reikalingos teatrui. Po tarybos sprendimo apie nutraukiamą nuomos sutartį gavau administracijos direktoriaus raštą išsikelti birželio 13 dieną. Paminėta, kad neišsikėlus bus taikomos sankcijos. Bet merui Česlovui Daugėlai ir vicemerei Rimai Rakauskienei to buvo maža – jie telefonu – turime tai patvirtinantį vaizdo įrašą - privertė teatro direktorių Vidmantą Ežerskį atjungti mums elektrą Ir tas žmogus drebančiomis rankomis išjungė. Aš pasakiau jam, perspėjau savivaldybę, kad bus padaryta didžiulė žala, kadangi neįvykdysiu įsipareigojimų, pažadėjau pasibaigus visiems kitiems procesams pareikalauti žalos atlyginimo. Dar pasakiau direktoriui; „kur tu prisegsi žodinį mero ir vicemerės įsakymą?“. Teismas, į kurį kreipėmės, priėmė nutartį sustabdyti tarybos sprendimo veikimą. Valdžia pradėjo manipuliuoti, kad nutartyje neįrašyta įjungti elektrą. Aš jiems aiškinu, kad tarybos sprendime taip pat nenurodyta išjungti elektrą. Jie pasielgė kaip „teroristai“, ačiū Dievui, kad dar neprileido ašarinių dujų. Teismui pateikėme papildomą ieškinį, kuriame atsakovu įtraukėme teatrą. Teismas birželio 26 dieną priėmė nutartį, įpareigojančią laikinas apsaugos priemones vykdyti nedelsiant. Nutartis yra galiojanti, nesvarbu, bus ji apskųsta ar ne. V. Ežerskiui susirgus, antstolė nutartį įteikė jį pavaduojančiam Arvydui Kinderiui. Jis nutarties nevykdo. Dabar antstolė kreipiasi į teismą dėl jo nutarties nevykdymo. Teismas priims sprendimą skirti vadovams baudą, jeigu jie vėl nutarties nevykdys – skirs dar vieną baudą, tuo atveju, jeigu ir tai nepaveiktų, teatro vadovai būtų areštuoti. Aš manau, jie to nelauks. O jeigu ir lauks, nežinau, dėl ko aukosis. - Kaip dabar galima matyti jūsų televizijos laidas? - Dauguma darbuotojų atostogauja. Rengiame žinias, jų įrašus nunešame į televizijos bokštą, iš ten transliuojame. Viso savo programos tinklelio vykdyti negalime. Mus mato tie, kurie atitinkamai nusistato kambarinę televizijos anteną. Kabelinė TV mūsų programos netransliuoja. - Ar savivaldybė skelbdavo konkursus savo informacijai per TV viešinti? - Taip. Nežinau kas juose dalyvaudavo, gal kabelinė TV, tačiau šiame regione esame vienintelė regioninė televizija. Šiais metais mūsų televizija, dalyvavusi konkursuose nuo 2000-ųjų metų ir sudarydavusi sutartis dėl informacijos teikimo, pirmą kartą nebuvo pakviesta į konkursą. Kai atsitiktinai sužinojome, jog jis įvyko ir yra laimėtojas, oficialiai paprašėme informacijos. Sužinojome, kad konkursą laimėjo „Pūkas“. Įdomu, kad šios televizijos pasiūlyta kaina, mūsų žiniomis, už tas pačias paslaugas yra dvigubai didesnė negu mūsų, be to, „Pūko“ negali matyti 99 procentai Alytaus gyventojų, nes, techniniais parametrais šnekant, šios Kaune veikiančios televizijos matomumo zona baigiasi ties Prienais. Mes konkurso rengėjus apskundėme teismui, Konkurencijos tarnybai. Lauksime atsakymų, kodėl taip pasielgta. Savivaldybės atstovų klausti kaip ir nėra ko: jų požiūris į mus yra aiškus. Juk vicemerė net nesupranta, kad kabinetas nėra jos privati nuosavybė. Jos net nereikia prašyti, ar galima filmuoti, ar ne. Kalbinama valstybės tarnautoja turi atsakyti į klausimus, kuriuos užduoda žurnalistai. O ji, nesuvokdama savo statuso, veja žurnalistus iš kabineto. Tačiau mes savo darbą dirbsime, kad visuomenė viską matytų ir žinotų. - Kodėl jūsų televizijos šiemet nepakvietė į konkursą? - Mano supratimu, baimindamiesi viešumo. Dar dėl to, kad valdžia, neturinti idėjų, ką reikėtų daryti mieste, atėjo sutvarkyti savo reikalų. Ar kas nors atkreipė dėmesį, kur keliauja meras? Ten, kur vyksta pasaulinio masto statybos. Atrodo, grįžęs iš karto turėtų atraportuoti bendruomenei, kur buvo, su kuo susitiko, ko gali tikėtis miestas. Mums labai sunkiai sekėsi išpešti tokią informaciją. Jis lankėsi Soči - žinome, kad ten po kelių metų vyks žiemos Olimpinės žaidynės, iki tol daug teks pastatyti. Dabar miesto vadovas keliauja į Afganistaną. Ką bendro turi Alytus su Afganistanu? Ir niekas taryboje, įskaitant vadinamąją opoziciją, nežino net kaip to paklausti. Tarybos nariai daro verslą. Vietoje autobusų stoties paliko griuvenas ir neaišku, kiek jos miesto centre stovės. Neapgintas viešas interesas. Ar buvo galima nusigyventi iki to, kad Alytus, teisine kalba kalbant, liktų be autobusų stoties? Bendrovę „Kautra“, kuri dabar tvarkosi autobusų stotyje, bet kada gali išvyti patalpų savininkė, „MaximaLT“. O prokuratūra negina viešojo intereso. Ir kada bandai kalbėti apie tokias manipuliacijas, tau nieko suprantamo neatsako Mero, ne tik šios, bet ir praėjusios kadencijos kabinete neprotokoluojami bet kokio lygio susitikimai. Štai susitikime su Japonijos delegacija, kuri buvo atvykusi dėl japoniško sodo steigimo, daug kas svarstyta, priimti kažkokie įsipareigojimai, tačiau dabar apie juos niekas nežino. Kol visuomenė nesuvoks, kad valdžios kabinetuose negalima pasikalbėti be protokolo, apie korupcijos mažinimą galima tik svaičioti. O kaip atrodo tarybos darbas! Darbotvarkėje daugeliu atveju numatyti sklypelio atidalijimo, tvoros perkėlimo klausimai. Ir dėl jų dar kyla daug audringų ginčų. Apie strateginius dalykus, miesto, bendruomenės atstovavimą gaunant ir įsisavinant Europos Sąjungos lėšas niekas net nesuvokia. Geriau vykti į Sočį, Afganistaną, negu ieškoti lėšų Briuselyje, ginti stambius projektus, skatinti turizmą. Tarybos nariai sako, kad yra strateginis planas iki 2013 metų. Bet kas tai per planas, jeigu apie jį nuolat nekalbama. Užtat svarstomas infrastruktūros mokestis – kiek jo imti. Autobusų stotis dabartinėje situacijoje atsidūrė kaip tik dėl jo – tokio mokesčio teisėtai negalima imti. Darosi kaip Baltarusijoje: patekai į Lukašenkos kanalą, tau viskas eisis gerai, nepatekai - tavo verslą „užrauks“. Aš nepatekau į kanalą, tad televizijai atjungė elektrą. Aš nepatekau į kanalą, regioninės TV nepakvietė į Spaudos dienos minėjimą. Beje, apie jį turiu asmeninę nuomonę. Kai matai Lietuvos televizijos Alytaus punkto vieną iš korespondentų įteikinėjant merui Č. Daugėlai, gal kaip geriausiam žurnalistui, dovaną, susimąstai, ką tai galėtų reikšti. Man buvo siūlyta lėšų, kad tik nerodyčiau vieno ar kito siužeto. Aš su tuo nesutikau, Kitose žiniasklaidos priemonėse akis badantys faktai rodo, kad joms tokios sąlygos buvo priimtinos. - Jūsų televizijai valdžia prikiša, kad esate vienos partijos ruporas... - Kai pradėjęs TV verslą susipažinau su įstatymais, supratau, kad galiu nuo ryto iki vakaro rodyti tik save ir niekas man nieko neuždraus. Bet kas žiūrės? Kam būsiu įdomus? Atsakysiu taip, kaip atsakydavau manęs to paties klausdavusiems tarybos nariams: „Kai jums buvo sudarytos sąlygos šnekėti per televiziją, kad ir apie mane, ką norit, jums neatrodė, kad TV yra vienos partijos ruporas”. Ar tai partiškumas, kai mes paviešinome faktą, kad buvęs savivaldybės administracijos direktorius Juozas Skestenis principingai nepasirašė sutarties dėl socialinio būsto statybos, nes konkursą laimėjo bendrovė „Kortas”, kurioje meras Č. Daugėla yra pagrindinis akcininkas. Ši bendrovė taip pat laimėjo už Europos Sąjungos lėšas vykdytų miesto sodo tvoros įrengimo darbų konkursą. Jo sąlygose buvo parašyta, kad tai kalvio darbas, o tvora buvo suvirinta. Administracijos direktorius ir komisija buvo principingi ir nepasirašė darbų priėmimo akto. Juos teko perdaryti. Bet ne be paviešinimo. Aš suprantu mero žmogišką pyktį, bet toks viešinimas yra žiniasklaidos funkcija. Tegul man savivaldybė duoda aktualią informaciją ir mes rodysime, neklausdami, kokiai partijai kas priklauso, nes man neįdomus partiškumas. Kas žiūrės televiziją, jeigu ji atstovaus vienai partijai? Aš esu verslininkas. Tai daug plačiau negu partija. Todėl aš nesu partijos narys. - Kodėl jus sieja su partija „Tvarka ir teisingumas”? - Todėl, kad aš pagal jos sąrašą buvau praėjusios kadencijos miesto savivaldybės tarybos nariu. Nesielgiu kaip meras, kuris tik jį patvirtinus šiame poste, įstojo į socialdemokratų partiją, kurios sąraše buvo išrinktas į tarybą. O firmos, kuriose jis turi akcijų, finansuoja konservatorius. Žmonės tai turi žinoti. - Jei „Tvarka ir teisingumas” po Seimo rinkimų bus valdančioji partija, jūs tikitės iš to naudos? - Galiu tik pasakyti, kad tame kontekste, kuriame į prezidento postą kandidatavo Artūras Paulauskas, Rolandas Paksas, Valdas Adamkus ir kiti, aš mačiau, kad doriausiai Lietuvos žmonėms atstovauja R. Paksas. Jam laimėjus aš sulaukiau daug telefono skambučių, siūlymų ko nors jo prašyti, nes televizija rėmė šį prezidentu tapusį pretendentą. Tačiau aš jį rėmiau ne dėl to, kad manęs prašė. Aš rėmiau ir toliau remsiu tuos žmones, kurie, mano supratimu, nieko neišduos, jų nuomonė nesikeis pasikeitus mėnulio fazei. R. Paksas nesinaudojo galimybėmis susikurti asmeninę gerovę, o toliau kovoja su sistema, turi savo požiūrį į gyvenimą. Ir aš daug kam nepatinku, bet išsakykime tai diskusijose, o ne užkulisiuose, medžioklės būreliuose ar kerštaudami. Taip dabar yra Lietuvoje. Mano pozicija yra tokia – sprendimai turi būti priimami viešai, tarybos posėdžių salėje. Kalbėjosi vytautas žemaitis

parink reitingą--prastaigeriaugerailabai geraipuiku