Ruduo – derliaus metas. Kaip ir kasmet, žemdirbiai įvertina savo triūsą, būsimą pelną ar nuostolius. Lietuvos ūkininkai, dar nesuskubę nuimti derliaus, jau baiminasi dėl blogo derliaus ir skundžiasi vis dažniau užklumpančiu lietumi. Kaip žinia, oro sąlygos niekuomet nebūna nepriekaištingos – kasmet sulaukiame šalnų, liūčių, krušos arba per didelių karščių, sausrų ir audrų.

Šiais metais žiema žemdirbiams buvo ypač rūsti – dalis javų nušalo, teko atsodinti juos vasariniais. Daug bėdos pridarė ir audros, liūtys, sausra. Tačiau gera žinia ta, kad, kaip ir kasmet, šiokį tokį derlių nuimsime. Ir ne patį mažiausią. Grūdų derlius Europoje – vidutiniškas

Europos Komisijos prognozėse minima, kad šių metų derlius turėtų atitikti pastarųjų penkių metų vidurkį: vidutinis grūdų derlius iš hektaro Europos Sąjungos šalyse bus apie 5,1 tonos, t.y. 5 proc. didesnis nei vidutinis. Tačiau dirbamų žemių plotas šiek tiek sumažėjo – lyginant su 2009 metais, javai auga 0,3 proc. mažesniame plote. Europos Komisijos pranešime minima kai kuriose ES valstybėse siautusi ypač šalta žiema, javus išguldę potvyniai, tačiau tuo pat metu teigiama, jog liūčių sukeltus nuostolius bent iš dalies kompensavo palankūs orai kitose Europos vietovėse.

Apie Lietuvoje siautusias audras ar liūtis Europos Komisijos pranešime neužsimenama – jos nublanksta, lyginant su stichijos išpuoliais Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Beneliukse, Didžiojoje Britanijoje, Graikijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje. Šiais metais Europos Sąjungos šalyse tikimasi iš vieno hektaro žemės gauti 5,26 tonų minkštųjų ir 2,97 tonų kietųjų kviečių, 4,42 tonų miežių, 7,22 tonų kukurūzų.

Nepagrįsti nuogąstavimai

Lietuvoje, nors visas javų derlius dar net nenuimtas ir nesuskaičiuotas, jau pasigirsta gandai apie ūkininkų patirtus nuostolius ir brangsiančius duonos gaminius. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiais metais buvo tikimasi prikulti apie 3,3–3,5 mln. tonų grūdų. „Tačiau dabar, žinant, kad kai kurie ūkininkai derliaus dar nenuėmė, o oro sąlygos blogėja ir vis dažniau lyja lietus, tampa akivaizdu, kad šių skaičių nepasieksime“, – sakė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis, vidutinio javų derlingumo prognozę sumažindamas iki 3,2–3 tonų iš hektaro. Žinant, kad Lietuvoje javais apsėta apie 1 milijonas hektarų žemės, iš viso gausime apie 3 milijonus tonų javų.

„Tai nėra mažai – vidutiniškas penkerių pastarųjų kelių metų derlius, – sakė R. Krasuckis, – tiesiog, lyginant su praeitais rekordinio derliaus metais, kai iš vieno hektaro gavome net 3,8 tonas grūdų, šie metai atrodo nesėkmingi“. Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius užtikrina, kad grūdų užteks viskam – maistui, pašarams, sėklai ir eksportui. Jo teigimu, kaip ir kasmet, importuosime tik šiek tiek kukurūzų, kadangi pas mus dėl oro sąlygų jie prastai dera.

Grūdų atsidedame ir „juodai“ dienai

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir modernizavus ūkius, kasmet Lietuva eksportuoja apie milijoną tonų grūdų. Pernai – net du milijonus – apie pusę visų užaugintų grūdų. Kitą pusę suvartojame patys, taip pat atsidedame ir saugome blogesniems laikams. „Grūdus, tinkamai sandėliuojant, galima saugoti iki 10 metų, tačiau esame linkę pakeisti juos naujais kas maždaug penkerius metus“ – sakė R. Krasuckis. Jo nuomone, šiuo metu pastebimas duonos gaminių brangimas yra nepagrįstas – juk vis dar vartojame praeitų – rekordinių metų – derliaus grūdus. Tiesa, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius neneigia, kad grūdai šiais metais pabrangs apie 25–35 proc. Ne tik dėl prastesnio derliaus, bet ir dėl tokių faktų, kaip grūdų iš Rusijos eksporto sustabdymas – nors tai mums turės tik netiesioginę įtaką, tačiau vis vien šiek tiek kilstels grūdų supirkimo kainas.

„Tačiau grūdai ir žemdirbio indėlis į kepaliuką duonos tėra apie 15 proc., todėl grūdų pabrangimas darytų labai mažą įtaką duonos kainai“, – kalbėjo R. Krasuckis, patvirtindamas, kad pradėjus naudoti šių metų grūdus, duonos gaminiai šiek tiek pabrangs. Vis dėlto didžioji šios sumaišties dalis – greičiausiai tik perpardavinėtojų ir spekuliantų triukai.

Žemdirbystė – pastoviausias ir brangiausias verslas Jau dvidešimt metų ūkininkaujantis Klaipėdos rajono ūkininkas Artūras Česnauskas, javus auginantis 200 hektarų plote, nuogąstauja, kad dar laukuose užsilikusiems javams nukulti neužteks laiko – ruduo šykšti saulėtų dienų. Šių metų derlius nusimato gerokai mažesnis nei pernai. Jei gerais laikais pavykdavo nukulti net 5–7 t/ha, tai šiais metais A. Česnauskas tikisi nukulti tik 1,5–3 t/ha. Tačiau toks kiekis nebūtinai reiškia milžiniškus nuostolius. „Tikiuosi, kad grūdų supirkimo kaina šiais metais bus gerokai didesnė nei pernai, tuomet galbūt pavyks šį tą uždirbti“, – sakė ūkininkas.

A. Česnauskas žemdirbystę vadina pačiu brangiausiu ir pastoviausiu verslu, kadangi beveik viską, ką ūkininkas uždirba, jis investuoja į ūkį – plečia žemes, perka techniką, geresnes trąšas. Be to, kartą pradėjęs ūkininkauti, iš žemdirbystės lengvai nepasitrauksi – dažniausiai ūkis perduodamas vaikams ir net anūkams. „Sunkiausia – pradžia, – sako nuo nulio pradėjęs A. Česnauskas, – tačiau ir po to turi nuolat judėti į priekį“.

Labiausiai ūkininkas norėtų sulaukti tokio pat Europos Sąjungos dėmesio, kaip ir kitų ES narių ūkininkai. „Apmaudu, kad žemdirbiai ES narėse senbuvėse sulaukia gerokai didesnės paramos, nei mes. Pagal subsidijų dydį esame ketvirti ar penkti nuo galo“, – sako A. Česnauskas, laukdamas 2013-ųjų, kai žadama subsidijas ūkininkams visoje ES suvienodinti.

parink reitingą--prastaigeriaugerailabai geraipuiku