Archeologiniai kasinėjimai ir archeologiniai tyrimai mūsų eroje

Daugelis mano, kad archeologija – tai labai senas, tūkstantmečius skaičiuojantis mokslas. Tačiau taip nėra, nes kai kurie žmonės archeologiją tiesiog maišo su istorija, o šie mokslai yra kiek skirtingi. Tik XX amžiaus viduryje imta sparčiai ieškoti archeologinių objektų. Ir tik XX amžiaus devintajame dešimtmetyje pradėta žvalgyti ištisas didžiules teritorijas siekiant aptikti archeologinių radinių. Taigi archeologiniai kasinėjimai ir suklestėjo maždaug nuo 1980-1990 metų. 1992 metų pradžioje priimtas ir specialus dokumentas – tai Europos archeologinio paveldo apsaugos konvencija, nustačiusi taisykles, kaip turi būti atliekami archeologiniai tyrimai. Konvencijoje reglamentuota, kad, atlikus tyrimus, būtina juos išsamiai aprašyti.

Archeologiniai kasinėjimaiAntra, reikia įdėmiai fiksuoti, kiek radinių surasta. Kai kurių rūšių radinius archeologai privalo specialiai užkonservuoti, sutvarkyti, o vėliau su tyrimų rezultatais supažindinti ir plačiąją visuomenę. Dažnai archeologai rašo ir mokslinius darbus, pateikia išvadas. Tačiau nereikėtų galvoti, kad jie yra vien mokslininkai. Šiomis dienomis yra ir keliolika įregistruotų įmonių, kurios atlieka kasinėjimus privačiai. Tačiau, žinoma, dabar jau nebegalima kasinėti negavus specialių leidimų. Jei archeologiniai kasinėjimai atliekami neteisėtai, gali grėsti ir nemažos baudos. Tokie kasinėjimai atliekami specialių ekspedicijų metu – bet kada jų surengti pavieniams asmenims negalima, tyrimams galioja specialios taisyklės ir terminai.

Taigi, grįžtant prie archeologijos kaip mokslo atsiradimo reikėtų paminėti, kad mėgėjai archeologai kasinėjo jau XVII amžiaus pabaigoje ir XVIII amžiaus pradžioje. Tikriausiai jų būta ir anksčiau, ir vėliau, tačiau šie atvejai geriausiai užfiksuoti. Yra keletas archeologinių tyrimų rūšių: tai archeologiniai žvalgymai, kurie laikomi pigiausiu tyrimų būdu. Šiuo atveju kasinėjimai nevyksta – mokslininkai tik stebi, kas vyksta jų numatytoje aplinkoje. Šie archeologiniai tyrimai atliekami, kai reikia atlikti žemės kasimo darbus, statybas ir pan. Kita rūšis – tai žvalgomieji tyrimai. Jų metu kasinėjimai atliekami vietovėse, kuriose norima įrengti didelius objektus, statinius ir pan. Tokiose vietovėse, nepatvirtintais duomenimis, gali būti randama naudingų radinių, dėl to čia ir atliekami archeologiniai tyrimai.

Na o archeologiniai kasinėjimai jau laikomi pačiu pagrindiniu šio mokslo tyrimo metodu, nes aiškiai žinoma, kad bus randama vertingų radinių. Į tokius kasinėjimus vyksta mokslininkai, mokslo darbuotojai, jų padėjėjai. Vėliau išsamūs tyrimai ir jų rezultatai pristatomi rengiamose tarptautinėse archeologų mokslinėse konferencijose. Lietuvoje nuo seno kasinėjamos tokios vietovės kaip Kernavė, Trakai, Vilnius, įvairūs piliakalniai ir vietos, kuriose anksčiau galimai stovėjo pilys. Daugelis vertingų radinių vėliau atiduodami muziejams.

6
Ačiū!
Klaida!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *